Ósmekkleg birting žingkonu

Undanfariš hefur talsvert veriš fjallaš ķ fjölmišlum um mįlefni kvenna sem hafa fariš ķ brjóstastękkun og fengu sumar žeirra gallaša pśša sem innihalda išnašarsķlķkon.

Mįliš er snśiš og margar hlišar žess hafa veriš ręddar undanfariš og m.a. veriš rętt meš hvaša hętti heilbrigšiskerfiš geti brugšist viš žar sem um ašgeršir į einkastofu var aš ręša.

Ég sį ķ kvöld aš į samskiptavefnum Facebook gengur brandari žar sem veriš er aš lķkja brjóstastękkun žessara kvenna viš karlmenn sem fį sér blöšrudekk į jeppa sķna. Ég ętla ekki aš hafa brandarann eftir žar sem ég hef ekki įhuga į žvķ aš dreifa honum en žetta vakti mig til umhugsunar og ég veit aš ég er ekki ein um žaš.

Er ķ lagi aš veriš sé aš grķnast meš jafn alvarlegt mįl? Er ķ lagi aš sżna žeim konum sem eru ķ žessari stöšu slķka vanviršingu?

Einn žeirra ašila sem dreifir žessu er žingkona sem situr ķ umboši kjósenda sinna į Alžingi Ķslendinga og heitir Vigdķs Hauksdóttir žingkona Reykjavķkurkjördęmis sušur. Vęri ég ķ stöšu žeirri sem žessar konur eru, sem ég get rétt ķmyndaš mér aš sé mjög vond, yrši ég ekki įnęgš aš sjį fólk og m.a. žingkonu gantast meš mįliš.

Ég held aš žjóškjörnir žingmenn sem ręša mikiš um aš auka veg og viršingu Alžingis žurfi einnig aš lķta ķ eigin barm og hefja breytinguna hjį sjįlfum sér. Fólk įvinnur sér viršingu, žaš žurfa žingmenn lķka aš gera og į žeim rķkir mikil skylda aš ganga fram fyrir skjöldu meš góšu fordęmi.

Einnig er mikilvęgt aš muna žaš aš žrįtt fyrir żmsar stašalmyndir af konum sem "skinkum" og fleiru žį eru sennilega jafn misjafnar įstęšur fyrir žvķ aš kona fer ķ svona ašgerš og konurnar eru margar. Konur geta žurft fegrunarašgerš į brjóstum eftir krabbameinsašgerš, fegrunarašgerš į brjóstum getur veriš višbragš viš mikilli vanmįttarkennd sé kona meš mjög lķtil brjóst og upplifir sig ekki sem žį kynveru sem hśn vill vera, um višbragš viš slakri sjįlfsmynd getur veriš aš ręša og margt fleira.

Viš ęttum žó einnig aš spyrja okkur og ręša hvers vegna kornungar konur meš fullkomlega ešilega brjóstastęrš vilja lįta stękka brjóst sķn, įhrif glanstķmarita og óheilbrigšra fyrirmynda ķ staš žess aš gera lķtiš śr stöšu žeirra kvenna sem nś bķša į milli vonar og ótta meš miklar įhyggjur af įhrifum brjóstafyllingar į heilsufar sitt meš žį vitneskju aš ein kona hafi lįtist vegna žessa.


Tķmamót

Goals and dreamsĮriš 2011 var kvatt meš pompi og pragt ķ gęr og įrinu 2012 fagnaš meš mikilli eftirvęntingu.

Įramót eru tķmamót ķ lķfi hvers og eins okkar. Tķmamót sem marka nż tękifęri og nżja von. Viš getum kvatt žaš sem erfitt hefur veriš į undangengnu įri, sumt getum viš vališ aš skilja eftir viš įramótin en öšru pökkum viš snyrtilega ķ bakpokann okkar til žess aš arka įfram veginn. Góšar minningar og reynsla eru dżrmętur farangur fyrir lķfiš sem framundan er. 

Ég held aš įriš 2012 verši gott įr. Ég geng inn ķ žaš bjartsżn bęši persónulega og fyrir žjóšina. Ég held aš įriš 2012 verši įkvešin žįttaskil žar sem viš komumst lengra ķ žeim fasa aš gera upp hruniš, nį fram réttlęti og sanngirni og getum byggt upp og haldiš inn ķ nżja og betri tķma. Reynslunni rķkari. Slķkt mun ekki gerast įtakalaust en ég tel aš žaš muni engu aš sķšur gerast. Į nęstu įrum spįi ég įframhaldandi miklum breytingum til hins betra.

Hreyfiafl breytinganna bżr innra meš hverju og einu okkar. Žś žarft aš verša breytingin sem žś vilt sjį eins og Mahatma Gandhi sagši svo vel "Vertu breytingin sem žś vilt sjį ķ heiminum". Ef viš breytum žvķ sem breyta žarf hjį hverju og einu okkar žį veršur raunveruleg breyting ķ žjóšfélaginu öllu. Žaš er aušvelt aš tala um breytingar en žaš er erfišara aš rķfa sig upp śr hjólfari žęgindahringsins. 

Įramót eru einnig góšur tķmi til žess aš skoša stöšu sķna persónulega. Ķ kvöld ętla ég aš lesa yfir markmišin mķn sem ég setti mér ķ fyrra og setja mér nż markmiš/įramótaheit fyrir įriš 2012. Ég nįši mķnum stęrstu markmišum įriš 2011 en ég gerši žó ekki allt sem ég ętlaši mér og śr žvķ žarf aš bęta į nżja įrinu :).

Ég hvet žig til žess aš setja žér skrifleg markmiš. Veltu žvķ fyrir žér hvaš žig langar aš gera į nżja įrinu, hvaš žig hefur alltaf dreymt um, hverju žig langar aš įorka, hvaš fęrir žér hamingju, hvernig žig langar aš vera, hvert žig langar aš fara, hvenęr og meš hverjum? Gott er aš brjóta markmišin nišur ķ skref ef žau eru stór, tķmasetja žau og skilgreina hvaš žś žarft aš gera til žess aš nį markmišinu. Žegar stórum markmišum er nįš er svo mikilvęgt aš veršlauna sig. Męlt er meš žvķ aš markmišin séu skżr, męlanleg, ašgeršabundin, raunhęf og tķmasett (SMART). Settu žér frekar fęrri markmiš en fleiri og skilgreindu žau vel. Sumum finnst gott aš skrifa fyrst nišur nokkur sviš lķfsins t.d. heilsa, fjölskylda, vinnan, įhugamįl osfrv. Žaš getur veriš gagnlegt aš ķmynda sér aš ekki séu neinar hindranir ķ veginum. Ef žś hefšir töfrasprota sem žś gętir sveiflaš til žess aš breyta einhverju ķ žķnu lķfi, hverju myndir žś breyta? Ef žś vaknašir upp į morgun og eitthvaš vęri breytt, hvaš vęri žaš? Žarna ertu komin/nn į sporiš og žarft svo aš hugleiša hvernig žś getur raungert žaš sem žś vildir aš töfrasprotinn gerši fyrir žig! Oft eru hindranirnar mestmegnis ķ huganum į okkur sjįlfum ;).

Lķfiš lķšur hratt. Munurinn į draumi og markmiši er einungis sį aš hiš sķšara er tķmasett meš framkvęmdaįętlun. Lifšu til žess aš uppfylla drauma žķna og njóta lķfsins.

Besta leišin til aš breyta heiminum er aš breyta sjįlfum sér!

Glešilegt og farsęlt nżtt įr :)

 


Jólakvešja 2011

Kęru vinir og ęttingjar!

ŚtskriftŽį er įriš 2011 aš renna sitt skeiš. Į žessum tķmamótum finnst mér įgętt aš lķta um öxl, rifja upp og horfa fram į viš.

Įriš 2011 hefur einkennst af stórum įföngum sem ég lauk, afdrifarķkum įkvöršunum, żmsum nįmskeišum į feršalagi lķfsins og įnęgjustundum meš yndislegu fólki og litlum ljósgeislum fjölskyldunnar.

Mér eru minnisstęš verkefni eins og verkefni į vegum SSR žar sem ég tók saman ógrynni upplżsinga vegna yfirfęrslu mįlefna fatlašs fólks og öšlašist ég titilinn „Excel gśrś SSR" fyrir vikiš sem er nś ekki ónżtt. Einnig minnist ég meš hlżju sumarsins sem ég eyddi ķ velferšarrįšuneytinu aš verkefni sem snerist um tillögu aš innleišingu įrangursstjórnunar ķ rįšuneytinu. Stóra verkefni įrsins var svo aš ljśka rannsókninni minni sem ég hef lengi gengiš meš sem fjallar um tilfinningavanda ķ heilsugęslu og ašgengi almennings aš sįlfręšižjónustu. Žaš var yndisleg stund aš senda „barniš mitt" glóšvolgt meš pósti til Įrósa og ekki sķšur aš śtskrifast, fį starfsréttindi sem sįlfręšingur og fagna žessum langžrįša įfanga meš vinum og vandamönnum.

Stórfjölskyldan hefur stękkaš um tvo litla ljósgeisla undanfarin tvö įr og er žaš hreint śt sagt dįsamlegt aš fį svona litla glešigjafa ķ hópinn.

Sviptivindar voru ķ pólitķska lķfinu mķnu žar sem ég var kjörin formašur landssambands framsóknarkvenna og feršašist mikiš um ķ haust. Ég komst aš žeirri nišurstöšu ķ nóvember aš ég ętti ekki lengur samleiš meš Framsóknarflokknum žar sem mér fannst dżrmętum tķma og orku variš ķ aš berjast fyrir breytingum innan flokksins og vegna įgreinings viš einstaklinga sem ég į ekki samhljóm meš. Lķfiš er stutt og vanda žarf vel hvernig hverju įri, mįnuši, degi og andartaki er variš. Pólitķski įhuginn er hvergi farinn en ég tel kröftum mķnum betur variš annars stašar ķ önnur verkefni.

Įriš einkenndist lķka af żmsum „nįmskeišum", til žess aš bęta mig sem manneskju og tryggja betur mķna eigin vellķšan en einnig nįmskeišum sem ég vissi ekki aš ég hefši skrįš mig į en var engu aš sķšur stödd į. Žar meš tališ mį nefna nįmskeiš ķ samskiptum viš fólk bęši samskipti viš erfiša einstaklinga og kynni af nokkrum froskum ķ leitinni aš draumaprinsinum. Žaš eru ekki aušveldu einstaklingarnir sem kenna manni mest ķ lķfinu.

Ég į skemmtilegar minningar sem ég mun taka meš mér ķ bakpokann sem žś hefur gefiš mér og ég vona aš ég hafi lķka gefiš žér eitthvaš. Takk fyrir allt sem žś hefur gefiš mér!

Aš lokum langar mig aš óska žér og žķnum glešilegrar hįtķšar og farsęldar į komandi įri. Megi žś og žķnir njóta ljóss og frišar yfir hįtķšina og į nżju įri. Mundu svo aš lķfiš sjįlft er dżrmętasta gjöfin sem žś hefur fengiš, heilsa žķn og velferš og fólkiš sem žig umlykur. Vandašu žig vel hvernig žś nżtir žessa stórkostlegu gjöf og umfram allt njóttu feršarinnar!

Glešilega hįtķš og megir žś og žķnir njóta ljóss og frišar.


Jólin koma meš žér

20. desember... Jólaandinn

Fimm dagar til jóla. Eflaust margir į žönum aš klįra to do listann sinn. Žar į mešal ég!

Verš aš...

Žarf aš...

Viš erum alltaf meš svona...

Viš gerum aldrei svona...

Tékk...

Hjįlpi mér... žetta er eftir... og žetta... og žetta...

Žaš er svo aušvelt aš sogast inn ķ hringišu jólakapphlaupsins mikla og jólastreitunnar. Žaš er lķka aušvelt aš ętla aš grķpa jólin ķ snarheitum śr hillum bśšanna eša barma sér yfir aš hafa ekki byrjaš aš undirbśa jólin ķ įgśst. Žaš er lķka aušvelt aš festast ķ hugsanavillum žess aš engin verši jólin ef ekki er keyptur nżr kjóll, nżir fylgihlutir eša ósveigjanlegum rśtķnum fylgt śt ķ ystu ęsar.

Mig langar til žess aš minna sjįlfa mig og žį sem lesa žessa fęrslu į aš jólin snśast sennilega minnst um žetta, meira um allt annaš.

Žau snśast ekki um to do listann

...ekki um kaupmanninn

...ekki um žaš sem nęst ekki aš gera

...ekki um hver er fyrstur aš undirbśa žau eša hver undirbżr žau best

...ekki um kjólana, skóna, fylgihlutina, greišsluna, föršunina

Og svo framvegis...

 

Jólin snśast um žig.

Jólin koma meš žér.

 

Žegar žś finnur hinn djśpa friš, innilega glešina og kęrleikann sem allt ķ einu leggur yfir allt eins og fallega dalalęšu og upplifir hamingjuna yfir žvķ sem hefur snert žķna innstu strengi ķ hįtķšleikanum.

Jólin koma žannig innra meš manni sjįlfum ķ hreinu žakklętinu fyrir aš fį aš vera til og upplifa žetta kraftaverk sem lķfiš er. Fyrir aš fį aš vera meš hér į jörš ein jólin enn.

Jólin koma meš gjöfunum sem mašur fęrir, kvešjunum sem mašur sendir og ljósunum sem mašur leggur į leiši žeirra sem mašur minnist svo sérstaklega į žessum tķma įrs.

Jólin koma meš fallegu gjöfunum sem mašur gefur og žiggur ķ öllu mögulegu formi og eru žį efnislegar umbśšir žeirra žaš sem minnstu mįli skiptir heldur hugurinn sem fylgir og žęr tilfinningar sem eru žyngdar sinnar virši ķ gulli.

Jólin koma meš kortunum sem minna mann į žaš aš einhver man eftir manni og mašur skiptir ašra mįli.

Jólin koma meš minningunum sem flögra um hugann frį ęskunni og allt yfir ķ endurminningar og hugarflug um įriš sem senn kvešur.

Jólin eru žvķ žannig endirinn į įkvešnu tķmabili og upphafiš aš nżrri von og nżjum tķmum.

Žetta er einmitt žaš sem svo mikiš af jólabošskapnum og jólalögunum fjalla um en aušvelt er aš missa af merkingunni ķ jólastressinu og fara bara aš heyra suš ķ jólaamstrinu.

Mundu žvķ aš to do listinn žinn er įgętur en hann er einungis umbśšir utan um hįtķšina og til skipulagningar. Allt umstangiš eru einungis umbśšir en ekki jólin sjįlf. 

Žau eru ekki į neinum to do lista žvķ žau eru innra meš žér og hjį žķnum, hafa alltaf veriš žaš og verša žar svo lengi sem viš njótum stęrstu gjafarinnar, feršarinnar um móšur jörš.


Žś skiptir mįli

Clockwork Žś ert hluti af heildinni og sérhver mannvera hefur sitt hlutverk ķ heildinni. Engir tveir eru eins. Til aš skapa fullkomna heild, žarf marga ólķka einstaklinga. Hefur žś nokkurn tķmann séš klukku sem hefur veriš tekin ķ sundur? Klukkan er bśin til śr mörgum ólķkum hlutum. Žegar žś sérš žį liggja fyrir framan žig, undrast žś hvernig žeir geti nokkurn tķmann oršiš aftur aš fullkominni klukku. En, žegar hver hlutur er settur į sinn rétta staš, kemst žś aš raun um aš ekki er nóg meš aš hśn gangi, heldur gefur hśn upp nįkvęmlega réttan tķma. Svo lengi sem sérhver smįhlutur er į sķnum rétta staš, ķ sķnu hlutverki, gengur allt vel. Žegar žś hefur fundiš žitt hlutverk og žinn staš leggšu žį allt žitt besta aš mörkum.
(byggt į texta śr bókinni Ég er innra meš žér eftir Eileen Caddy)
 
Ég rakst į žennan texta og mér finnst hann ansi góšur. Ekki sķst į žeim tķmum sem viš lifum ķ dag. Hvert og eitt okkar žarf aš leggja sitt af mörkum ķ śraverki lķfsins en hlutverk okkar eru ólķk.
 
Hvert og eitt okkar getur breytt heiminum. Valdiš er žitt. Žś getur haft įhrif hvar sem žig ber nišur, hvort sem žaš er ķ stjórnmįlum, aš žvķ aš gera heiminn aš betri staš, ķ žvķ aš glešja einhvern sem į um sįrt aš binda eša hvar sem er. Žitt er vališ og žitt er valdiš. Notašu žaš vel og mundu aš aušvelda leišin er ekki alltaf sś besta. Hjaršhegšun ķ pólitķk er t.d. eitthvaš sem getur veriš žęgilegt ķ augnablikinu en žś gętir séš eftir žvķ sķšar aš hafa elt rangan sauš meš ranga įkvöršun notir žś ekki toppstykkiš vel til aš taka eigin įkvöršun og standa meš henni.
 
Aš lokum:
„Hamingjan er hér og nś". Žetta er setning sem viš eigum aš endurtaka į hverjum degi. Augnablikiš kemur aldrei aftur. Žvķ eigum viš ekki aš fresta žvķ aš njóta tilverunnar - hér og nś.

Hring eftir hring ķ žęgindahringnum

 

Comfort zone

 

Talsvert hefur veriš rętt um žaš aš lķtiš breytist hér į landi žrįtt fyrir algert hrun.

Aš mķnu mati er žęgindahringurinn ein įstęša žess. Žaš er rķkt ķ mannlegu ešli aš leitast viš aš halda sig innan žęgindahringsins. Hugtakiš žęgindahringur žekkja flestir. Žaš merkir žaš umhverfi sem viš žekkjum og hręrumst um ķ daglegu lķfi okkar. Žaš er fyrirsjįanlegt, öruggt og viš höfum lęrt hvernig viš eigum aš bregšast viš ķ žvķ. Hinn žęgilegi hringur! Ešlilega er ein af frumžörfum okkar aš tryggja okkar eigiš öryggi. Ķ sķbreytilegu umhverfi žar sem dynja į okkur ógrynni įreita af żmsu tagi er rökrétt aš reyna aš halda ķ allar žęr žekktu stęršir sem žó er aš finna ķ kring um okkur. Žar fyrir utan erum viš mjög fastheldin flest į venjur okkar.

Menn žurfa markvisst aš hafa fyrir žvķ aš fara śt fyrir žęgindahringinn. Žaš krefst miklu meiri fyrirhafnar, orku, óöryggis og óvissu. Takist okkur žaš, öšlumst viš nżja žekkingu, žroska og stękkum hringinn. Einhver sagši aš žaš tęki 21 dag aš breyta venju, žeas. gera eitthvaš nżtt og bśa til nżjan vana.

Žaš er einnig žekkt aš sumir gera hvaš sem er til žess aš halda sig innan žęgindahringsins žvķ versta helvķti er betra en óvissan! Óvissan er oft okkar stęrsti ótti. Viš vitum hvaš viš höfum, sama hversu slęmt žaš er, en viš vitum ekki hvaš viš fįum žeas. hvaš liggur handan žęgindahringsins. 

Žegar fólk hefur svo stigiš śt fyrir žęgindahringinn žarf mikla stašfestu til žess aš leita ekki ķ sama gamla fariš. Hver kannast ekki viš žaš aš hafa ętlaš aš grenna sig, breytt matarręšinu svo ašdįun vakti mešal annarra og hamast ķ ręktinni eins og hamstur į hlaupahjóli hlaupandi eins og hann eigi lķfiš aš leysa. Aš sigla svo aftur smįm saman inn ķ sama gamla fariš... og hlaupahjóliš stöšvast. Nokkrum mįnušum seinna eru vöšvarnir rżrir og spikiš bśiš aš margfalda sig og komiš tvöfalt tilbaka! Til žess aš koma ķ veg fyrir žetta hefši mašur žurft aš tjóšra sig eins og hamsturinn į brettiš ķ langan tķma žangaš til brettiš vęri oršiš aš föstum vana og inni ķ žęgindahringnum. Nżr lķfstķll.

Mķn upplifun af samfélaginu hér og stjórnmįlaflokkunum er aš hęgt og bķtandi séum viš aš sigla inn ķ sama gamla fariš. Inn ķ hinn žekkta žęgindahring gamaldags stjórnmįla. Žaš er žaš sem fólk kann og žar er žaš öruggt. Žrįtt fyrir aš žaš hafi ekki reynst okkur vel. Feršin aš nżju Ķslandi viršist enn sem komiš er vera of fyrirhafnarmikil, of mikilli óvissu bundin og žvķ leggja menn ekki ķ hana. Óvissuferš.

Viš žurfum ķ sameiningu aš taka skrefiš śt fyrir žęgindahringinn og nema nżtt Ķsland ętlum viš okkur betri framtķš. Viš žurfum aš hafa fyrir žvķ, hugsa hlutina upp į nżtt, taka erfiš og óžęgileg skref. Óvenjulegt įstand kallar į óvenjulegar lausnir. Viš žurfum aš fara inn ķ óvissuna meš kjark, von og trś aš vopni.

Žaš er ķ žķnu valdi aš taka fyrsta skrefiš meš okkur!

 


Sįlfręšinga į heilsugęslustöšvar

Vištal af Bleikt.is sem birtist ķ dag.

Žrišji hver sjśklingur sem kemur į heilsugęsluna į viš tilfinningavanda aš strķša, žar af er meirihlutinn konur. Ašeins sex sįlfręšingar eru starfandi į Heilsugęslu höfušborgarsvęšisins og žį bara til aš žjóna börnum og unglingum. Kristbjörg Žórisdóttir sįlfręšingur vill aš sįlfręšingar verši rįšnir į heilsugęslustöšvarnar.

 

Kvķši og žunglyndi eru helmingi algengari hjį konum en körlum. Žrišjungur allra žeirra sem koma į heilsugęsluna į hverjum tķma eiga viš tilfinningavanda aš strķša. Helmingur komugesta heilsugęslustöšva finnur fyrir vęgum, mišlungs eša alvarlegum einkennum žunglyndis og/eša kvķša. Meirihluti žeirra sem greindir eru meš tilfinningavanda er ķ lyfjamešferš en minnihluta er vķsaš ķ sįlfręšimešferš.

 

Žetta kemur fram ķ nišurstöšum rannsóknar Kristbjargar Žórisdóttur sįlfręšings, Tilfinningalegur vandi ķ heilsugęslu į Ķslandi: könnun mešal sjśklinga og heimilislękna sem byggir į svörum 251 einstaklings į aldrinum 18-88 įra og heimilislęknum žeirra.

 

Žar kemur mešal annars fram aš meirihluti žeirra sem er meš tilfinningavanda telur aš sįlfręšimešferš ķ heilsugęslunni vęri gagnlegur valkostur. Heimilislęknar telja lķka aš sįlfręšimešferš ķ heilsugęslu vęri gagnleg fyrir meirihluta žeirra sem žeir telja eiga viš tilfinningavanda aš strķša.

 

Sinna börnum

 

Kristbjörg telur aš heilsugęslan hafi ekki nęg śrręši til aš takast į viš tilfinningavanda eins og stašan er ķ dag. Hśn bendir į aš heimilislęknar hafi ašeins 20 mķnśtur til aš sinna hverjum sjśklingi. Žeir hafi lķka mismunandi ašstęšur til žess aš veita samtalsmešferš. Ašeins sex sįlfręšingar starfi į įtta heilsugęslustöšvum ķ Reykjavķk og žeir sinni ašeins börnum og unglingum.

 

Ef sįlfręšingar yršu rįšnir į heilsugęslustöšvarnar gętu žeir tekiš sjśklinga ķ greiningarvištal, gert drög aš greiningu til aš sjį hvaš vandinn er alvarlegur og hvort hęgt sé aš veita žjónustu ķ heilsugęslunni eša hvort sjśklingnum vęri vķsaš į Landspķtalann. Ķ framhaldinu gętu sįlfręšingarnir svo veitt sįlfręšimešferš, til dęmis ķ hóp.

 

„Hugręn atferlismešferš er mjög sérhęfš mešferš sem skilar jafngóšum įrangri og jafnvel betri en meš lyfjagjöf lękna žvķ aš oft veikist fólk aftur žegar žaš hęttir aš taka lyfin," segir Kristbjörg og bendir į hęttuna į žvķ aš fólk sem ekki fįi višeigandi mešferš detti śt af vinnumarkaši og fari į örorkubętur ķ staš žess aš borga samfélaginu skatta af vinnu sinni.


Sįlfręšižjónusta ķ heilsugęslu: aukin žjónusta, meiri sparnašur og bętt lķšan almennings

Pistill birtur į Innihald.is ķ dag. 

 

Kvķši, žunglyndi, streita og annar tilfinningavander algengur, lamandi, lķklegur til žess aš vera vangreindur og mešhöndlašur meš ófullnęgjandi hętti hér į landi og erlendis. Gešraskanir eru almennt vangreindar ķ heilbrigšiskerfum jafnvel ķ 50-75% tilfella af mörgum ólķkum įstęšum (1, 2, 3). Um žrišjungur er lķklegur til aš žjįst af aš minnsta kosti einni gešröskun į hverju įri og um helmingur er lķklegur til aš žjįst einhvern tķmann į lķfsleišinni (2, 4, 5). Žunglyndi er tališ vera fjórša mesta orsök örorku ķ dag og er spįš öšru sętinu 2020 (6). Ómešhöndlašur tilfinningavandi veldur einstaklingum og fjölskyldum mikilli vanlķšan og samfélaginu mikilli byrši og kostnaši į hverjum tķma (3, 7).

Hugręn atferlismešferš (HAM) er gagnreynd mešferš viš žunglyndi, kvķša og öšrum gešröskunum (8, 9, 10). Hugręn atferlismešferš į aš vera fyrsta mešferš viš kvķša og vęgu til mišlungs žunglyndi samkvęmt klķnķskum leišbeiningum sem gefnar hafa veriš śt mešal annarra landa ķ Bretlandi og į Ķslandi (11, 12, 13). Ķ Bretlandi er stórt verkefni ķ gangi žar sem markvisst er unniš aš žvķ aš auka ašgengi almennings aš gagnreyndri sįlfręšimešferš sem gengur undir nafninu Improving Access to Psychological Therapy (IAPT) (14) og mį lķta til žess verkefnis sem fyrirmynd aš žvķ hvernig hęgt vęri aš efla framlķnužjónustu og ašgengi almennings aš sįlfręšižjónustu hér į landi.

Rannsókn į algengi tilfinningavanda og śrręša į fimm heilsugęslustöšvum į höfušborgarsvęšinu
Rannsókn um algengi tilfinningavanda og mešferš var unnin fyrr į žessu įri ķ samstarfi viš Heilsugęslu höfušborgarsvęšisins į fimm heilsugęslustöšvum. Įbyrgšarmašur rannsóknarinnar var Ingibjörg Sveinsdóttir Ph.D, BCBA-D sįlfręšingur į Heilsugęslunni Firši. Žįtttakendur voru 267 komugestir į bišstofum heilsugęslustöšva į aldrinum 18-88 įra af bįšum kynjum (15). Markmiš rannsóknarinnar var aš meta algengi tilfinningavanda ķ heilsugęslu, kanna hvaša mešferš vęri veitt og athuga višhorf til sįlfręšimešferšar. Markmišiš var ennfremur aš afla žekkingar į tilfinningavanda ķ heilsugęslu meš žaš aš markmiši aš efla framlķnužjónustu. Žįtttakendur svörušu spurningalista į mešan žeir bišu eftir tķma hjį heimilislękni sem innihélt m.a. skimunarlista fyrir žunglyndi og kvķša og heimilislęknir svaraši aš auki spurningalista eftir vištališ. Einnig svörušu žįtttakendur og lęknar spurningu um hvort žeir teldu sįlfręšimešferš gagnlegan valkost vęri bošiš upp į hana ķ heilsugęslu. Ašrir žęttir voru jafnframt kannašir eins og hvaša mešferš er veitt og hvert mįlum er vķsaš žegar tilfinningavandi var greindur af heimilislęknum.

Žrišjungur žeirra sem leita sér ašstošar į heilsugęslu į viš tilfinningavanda aš etja
Rannsóknin leiddi ķ ljós aš minnsta kosti žrišjungur žeirra sem leita sér ašstošar į heilsugęslu į viš einhvers konar tilfinningavanda aš etja og helmingur finnur fyrir einhverjum einkennum žunglyndis og/eša kvķša, allt frį vęgum einkennum upp ķ alvarleg einkenni. Žessi nišurstaša er ķ samręmi viš ašrar erlendar og innlendar rannsóknir (3, 16, 17, 18). Heimilislęknar mįtu 41% žįtttakenda meš tilfinningavanda. Žrįtt fyrir žetta voru einungis um 3% žįtttakenda sem nefndu tilfinningavanda sem įstęšu komu sinnar. Nišurstöšur skimunarlista gįfu til kynna aš um 12% žįtttakenda ęttu viš klķnķskt žunglyndi aš strķša og rśmlega 14% viš klķnķskan kvķša. Konur voru helmingi lķklegri til žess aš eiga viš tilfinningavanda aš etja og žįtttakendur eldri en 57 įra voru meš marktękt minni einkenni. Žeir sem komu oftar į heilsugęsluna voru meš marktękt meiri einkenni tilfinningavanda. Nokkuš gott samręmi var į milli žess hvernig lęknir og žįtttakandi mat sig en žó var sums stašar talsveršur munur.

Lyfjamešferš algengust en rśmlega helmingur telur sįlfręšimešferš gagnlegan valkost
Rannsóknin sżndi fram į aš meirihluti žeirra sem var metinn meš tilfinningavanda var ķ einhvers konar mešferš eša 80%. Flestir voru ķ lyfjamešferš en einungis 11% var vķsaš ķ sįlfręšimešferš. Sįlfręšimešferš var hins vegar metin sem gagnlegur valkostur af 53% žeirra sem mįtu sig meš tilfinningavanda og heimilislęknar mįtu hana gagnlegt śrręši fyrir 58% žeirra sem voru metnir af žeim meš tilfinningavanda.

Lęrdómur
Tilfinningavandi er algengt vandamįl žeirra sem leita į heilsugęslu žrįtt fyrir aš oft fjalli vištališ einungis um lķkamleg einkenni. Sįl og lķkami eru ein heild žannig aš lķkamleg veikindi hafa oft ķ för meš sér tilfinningavanda og öfugt. Žvķ žarf aš taka į vanda hvers sjśklings meš heildręnum hętti. Heilsugęslan er fyrsti viškomustašur flestra ķ heilbrigšiskerfinu. Žaš er žvķ afar brżnt aš žróa og innleiša skimun fyrir algengum tilfinningavanda eins og žunglyndi og kvķša ķ heilsugęslunni. Einnig er lagt til aš rįšnir verši sįlfręšingar og annaš fagfólk inn į heilsugęslur. Sįlfręšingur į heilsugęslu getur greint nįnar vanda žeirra sem skimast hjį heimilislękni, sinnt mešferš žeirra sem eiga viš vęgan vanda aš strķša mešal annars meš hópnįmskeišum og unniš ķ žverfaglegu samstarfi innan heilsugęslunnar aš heildręnni nįlgun vandans. Meš žvķ aš fjölga fagstéttum ķ heilsugęslunni er einnig hęgt aš takast į viš žann skort sem er į heimilislęknum og draga śr įlagi į heimilislękna sem og į sérfręšinga. Meš eflingu framlķnužjónustu mį greina og grķpa fyrr inn ķ tilfinningavanda sem dregur śr lķkum į alvarlegum veikindum og minnkar žörf fyrir sérhęfšari žjónustu. Meš žessari einföldu ašgerš mį efla žjónustu, spara fjįrmagn og bęta lķšan almennings.

* Tilfinningavandi er ķslensk žżšing į oršinu emotional disorder. Hér er vķsaš til tilfinningavanda sem vķšs hugtaks sem nęr yfir vanda žeirra sem eru meš einkenni frį vęgum og upp ķ alvarleg. Žegar einkenni eru komin yfir klķnķsk mörk er vandinn frekar skilgreindur sem gešröskun eša gešsjśkdómur.

Höfundur er sįlfręšingur į Žjónustumišstöš Breišholts.

 

Heimildir:


1.    Coyne, J.C., Thompson, R., Klinkman, M.S. & Nease Jr. D.E., (2002). Emotional Disorders in Primary Care. Journal of Consulting and Clinical Psychology, 3, 798-809.
2.    Kessler, R. C., Demler, O., Frank, R. G., Olfson, M., Pincus, A. H., Walters, E. E. et al. (2005). Prevalence and treatment of mental disorders, 1990 to 2003. The New England Journal of Medicine, 352, 2515-2523.
3.    Spitzer, R. L., Kroenke, K. and Williams, J. B. W. (1999). Validation and utility of a self-report version of PRIME-MD: The PHQ primary care study. Journal of the American Medical Association, 282, 1737-1744.
4.    Jón G. Stefįnsson og Eirķkur Lķndal (2009). Algengi gešraskana į Stór-Reykjavķkursvęšinu. Lęknablašiš, 95, 559-564.
5.    Wittchen, H. and Jacobi, F. (2005). Size and burden of mental disorders in Europe - a critical review and appraisal of 27 studies. European Neuropharmacology, 15, 357-376.
6.    Murray, C.J.L. and Lopez, A.D. (1997). Alternative projections of mortality and disability by cause 1990-2020: Global Burden of Disease Study. Lancet, 349, 1498-1504.
7.    Layard, R. (2006). The case for psychological treatment centres. British Medical Journal 332, 1030-1032.
8.    Barlow, D.H., Gorman, J.M., Shear, M.K. and Woods, S.W. (2000). Cognitive-Behavioral Therapy, Imipramine, or their Combination for Panic Disorder: A Randomized Trial. Journal of the American Medical Association, 283, 2529-2536.
9.    DeRubeis, R. J., Hollon, S. D., Amsterdam, J.D., Shelton, R. C., Young, P. R., Salomon, R. M., et al. (2005). Cognitive therapy vs. medications in the treatment of moderate to severe depression. Archives of General Psychiatry, 62(4), 409-416.
10.    Hollon, S.D., DeRubeis, R.J., Shelton, R.C. and Amsterdam, J.D.,Salomon, R.M., O“Reardon, J.P. et al. (2005). Prevention of Relapse Following Cognitive Therapy vs. Medications in Moderate to Severe Depression. Archives of General Psychiatry, 62, 417-422.
11.    National Institute for Clinical Excellence. (2004). Depression: management of depression in primary secondary care. London: National Institute for Clinical Excellence.
12.    National Institute for Clinical Excellence. (2011). Anxiety - Management of anxiety (panic disorder, with or without agoraphobia, and generalized anxiety disorder) in adults in primary secondary and community care. London: National Institute for Clinical Excellence.
13.    Landlęknisembęttiš (2011). Klķnķskar leišbeiningar um žunglyndi og kvķša. Reykjavķk: Landlęknisembęttiš.
14.    Clark, D. M., Layard, R. and Smithies, R. (2010). Improving Access to Psychological Therapy: Initial Evaluation of the Two Demonstration Sites. LSE Centre for Economic Performance Working Paper No. 1648.
15.    Kristbjörg Žórisdóttir (2011). The prevalence of emotional disorder in primary care in Iceland: A survey among patients and general practitioners. Óbirt Cand.psych ritgerši viš Įrósarhįskóla.
16.    Agnes Agnarsdóttir (1997). An examination of the need for psychological counseling service in primary health care in Iceland. An unpublished doctorial thesis at the University of Surrey in England.
17.    Gušnż Dóra Einarsdóttir (2010). Skimun gešraskana hjį sjśklingum sem leita til heilsugęslulękna: Könnun mešal sjśklinga Heilsugęslustöšvarinnar į Akureyri. An unpublished Cand.psych thesis at the University of Iceland.
18.    Serrano-Blanco, A., Palao, D. J., Luciano, J. V., Pinto-Meza, A., Lujįn, L., Fernįndez, A., & ... Haro, J. M. (2010). Prevalence of mental disorders in primary care: results from the diagnosis and treatment of mental disorders in primary care study (DASMAP). Social Psychiatry & Psychiatric Epidemiology, 45(2), 201-210.


Uppskrift aš góšum jólum

Nś er desember rétt handan viš horniš, ašventan komin ķ hśs og žį er ekki śr vegi aš baka ašeins.

Ég er nś bśin aš baka mķn vandręši en ekki ennžį smįkökur en ętla hér aš gefa ykkur uppskrift aš góšum jólum!

Uppskrift aš góšum jólum

Žessi uppskrift krefst smį undirbśnings en er aš öšru leyti einföld og žęgileg ķ framkvęmd. Allir sem ętla aš halda jólahįtķšina saman koma meš gott hrįefni, taka žįtt ķ matreišslunni og njóta afrakstursins.

140 g. kęrleikur og glešixmas cake

320 g. tķmi, nęši og ró

140 g. umhyggja fyrir nįunganum

2. msk. įst

dass af kęruleysi

4 dl. hlżja

40 g. viršing

2 dl. hśmor

2. dl. vinįtta

3 msk. fyrirgefning

4 msk. traust

Slatti af hrósi

3 dl. žakklęti

Og fleira eftir žörfum hvers og eins

AŠFERŠ

Hręriš varlega saman tķma, ró, nęši, kęrleik og gleši, umhyggju, įst og dassi af kęruleysi. Bętiš svo śt ķ hlżju, viršingu, hśmor og vinįttu. Bręšiš fyrirgefningu og helliš varlega saman viš. Žar į eftir bętiš žiš viš 4 msk. trausti og slatta af hrósi. Bakist viš 200 grįšur ķ mišjum ofni ķ 40 mķn. Endiš svo į žvķ aš žekja kökuna meš žakklęti og öšrum hrįefnum aš eigin vali yfir. Njótiš frį fyrsta ķ ašventu og fram yfir žrettįndann.Beriš fram meš bros į vor og hįtķš ķ hjarta. Verši ykkur aš góšu. 

Megiš žiš eiga glešilega hįtiš og njóta ljóss og frišar

 


Yfirlżsing vegna afsagnar minnar og śrsagnar śr Framsóknarflokknum

 

Yfirlżsing

 

Ég, Kristbjörg Žórisdóttir, formašur landssambands framsóknarkvenna hef lįtiš af störfum sem formašur og sagt mig śr Framsóknarflokknum.

Įstęša śrsagnar minnar er fyrst og fremst sś aš ég tel mig ekki lengur eiga samleiš meš Framsóknarflokknum.

Ég tel aš til žess aš byggja upp betra samfélag en žaš sem var hér fyrir hrun žurfi grundvallarbreytingar aš eiga sér staš ķ ķslenskum stjórnmįlum sem og innan stjórnmįlaflokkanna. Bęta žarf vinnubrögš žeirra, lżšręšisvęša žį, tryggja gagnsęi og gęta vel aš mögulegum hagsmunatengslum. Einnig žurfa stjórnmįlaflokkarnir aš tryggja jafnręši beggja kynja ķ öllu starfi.

Framsóknarflokkurinn hefur unniš mikiš verk aš įkvešnum breytingum. Ekki hefur žó veriš gengiš eins langt ķ grundvallarbreytingum og ég hefši viljaš sjį.

 

Ég mun ekki tjį mig frekar um śrsögn mķna viš fjölmišla.


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband